(Vladas Nausėdas (Bernardo Aleknavičiaus nuotrauka))

Vladas Nausėdas (1911-1983) – pedagogas, vertėjas, žurnalistas, rašytojas, kultūros istorikas, kraštotyrininkas, redaktorius.

Gimė 1911 m. liepos 2 d. Žakainių kaime, Žemaičių Naumiesčio valsčiuje, Tauragės apskrityje (dabar Šilutės raj., Gardamo seniūnija). Mokėsi Žakainių kaimo mokykloje pas mokytoją Rapolą Navakauską. Savarankiškai išmoko lotynų, prancūzų kalbas. Pradinę mokyklą baigė jau būdamas 16 metų.

Trumpai mokėsi Žemaičių Naumiesčio progimnazijoje bei 1929 m. šeštąją klasę baigė Švėkšnos “Saulės” gimnazijoje. 1931 m. baigė Tauragės mokytojų seminariją ir atlikęs karinę prievolę kariūnu – aspirantu, 1932 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. 1940 m. baigė Vilniaus universitetą. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, pedagogiką ir germanų filologiją.

Dar besimokydamas pradinėje mokykloje, o vėliau gimnazijoje bei mokytojų seminarijoje, V. Nausėdas redagavo šapirografuotus moksleivių laikraštėlius. Pasirašinėjo Liūdnojo Svajotojo slapyvardžiu.

Negaudamas jokios paramos, studijas universitete jis buvo priverstas derinti su darbu. V. Nausėdas dirbo Švietimo ministerijoje raštininku, vėliau žurnalo „Akademikas“ redakcijoje, 1937-1939 m. buvo šio žurnalo redaktoriumi; redagavo žurnalą „Jaunoji Lietuva“, laikraštį „Darbas“. Literatūros ir meno klausimais pradėjo rašyti straipsnius, kuriuos išspausdino 1936–1939 metais.

Iš svarbesniųjų minėtinas jo publikacijų ciklas “Kūrybos atošvaistės”. 1938–1941 m. V. Nausėdas dirbo Lietuvos Valstybės Radiofone redaktoriumi. 1940-41 m., bolševikams atleidus iš Radiofono, jis mokytojavo Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, mokė lietuvių ir vokiečių kalbų.

1941 m. birželio 14 d. V. Nausėdas buvo suimtas, išsiūstas į Sverdlovsko srities lagerius, o jo  žmona su 1938 m. gimusia dukrele Nijole buvo ištremta į Altajaus kraštą.

1947 m. grįžęs iš Sibiro, V. Nausėdas pradėjo dirbti Šilutės apskrities Liaudies švietimo skyriaus Pedagoginio kabineto vedėju, Šilutės vidurinėje mokykloje mokė lietuvių kalbos ir literatūros. 1950 m. rudenį V. Nausėdas su šeima persikėlė gyventi į Klaipėdą, 1950–1952 m. dirbo Klaipėdos srities ir miesto Liaudies švietimo skyrių Pedagoginio kabineto vedėju, rūpinosi srities pedagogų metodiniu švietimu, organizavo seminarus, kursus, lankėsi srities rajonuose, mokytojavo Klaipėdos pirmojoje vidurinėje (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija).

1962–1972 m. V. Nausėdas buvo Klaipėdos X-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas. 1967 m. jis buvo išrinktas Klaipėdos kraštotyros draugijos pirmininku.

(Ėvė Simonaitytė ir Vladas Nausėdas Priekulėje (Bernardo Aleknavičiaus nuotrauka))

Nausėdas parašė kraštui ir Lietuvos istorijai reikšmingų darbų. Tarp švietimo darbuotojų nemažo populiarumo sulaukė 1959 m. išleista jo metodinė brošiūra “Mokinių raštingumo kėlimo būdai”. Jis parašė ir išleido studiją “Lietuviškos mokyklos Prūsijoje XVI – XVIII a.”; parašė ir paskelbė spaudoje 200 straipsnių apie Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto kultūros ir švietimo istoriją. Yra surengęs ne vieną mokslinę konferenciją Klaipėdos krašto istorijos tyrinėjimo klausimais, skatino įsitraukti į šį darbą jaunus mokslininkus. Pro jo akis  nepraeidavo nepastebėtas nė vienas Klaipėdos  kultūrinio gyvenimo įvykis, šio gyvenimo problemos jį jaudino, apie jas rašė.

Amžininkai mena V. Nausėdo bute (buv. M. Melnikaitės 68-16, dabar S. Šimkaus g.) organizuotus savotiškus kultūrinius pavakarius, kuriuose būdavo diskutuojama apie uostamiesčio kultūrą. Jis buvo vienas iš Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijos organizavimo entuziastų, aktyvus literatūrinių renginių dalyvis.

Laisvas nuo pamokų mokykloje valandas bei poilsio dienas V. Nausėdas skyrė kūrybai, kraštotyrai ir kultūros istorijai. Rašė eilėraščius, atsiminimus, literatūros kritikos straipsnius ir recenzijas. Mėgo vokiečių klasikinę poeziją.

Nausėdas apie 1955 m. ėmėsi versti vokiečių klasikų J. W. Getės, F. Šilerio, H. Heinės ir kitų poetų eilėraščius, juos spausdino miesto laikraščio “Tarybinė Klaipėda” literatūriniame priede “Gintaro lašai”. Kai kurie tų vertimų buvo išspausdinti šių poetų rinktinėse, publikuoti respublikinėje spaudoje, žurnale “Pergalė”.

1980 m. buvo išleistas vienas reikšmingiausių V. Nausėdo darbų – iš viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos išverstas viduramžių herojinis epas „Nybelungų giesmė“. Sudėtingą vertimą redaguoti jam talkino rašytojas Eugenijus Matuzevičius. Po V. Nausėdo mirties praėjus 19 metų, 2002 m. publikuotas jo išverstas herojinis epas „Gudruna“. V. Nausėdas taip pat vertė XII–XIII a. Islandijos ir Norvegijos sakmes, pavadintas „Eda“.

(Nausėdo eilėraščių rinkinio viršelis)

Nausėdo eilėraščių rinkinys „Saulėlydžio žaros“ buvo publikuotas 1991 m., praėjus beveik dešimčiai metų po poeto mirties. Tai ryškiausia jo originaliosios meninės kūrybos dalis, kurią pats poetas buvo atrinkęs spaudai. Pagal bibliotekoje saugomus rankraščius ją sudarė ir parengė literatūrologas Aleksandras Žalys. Už šį poezijos rinkinį 1992 m. Vladui Nausėdui (po mirties) paskirta Ievos Simonaitytės vardo literatūrinė premija.

Nausėdas mirė 1983 m. birželio 6 d. Klaipėdoje, palaidotas Lėbartų kapinėse.

2011 m. liepos 23 d., minint 100-ąsias gimimo metines, V. Nausėdo gimtinėje Žakainiuose, Gardamo seniūnijoje, atidengtas paminklinis akmuo.

Po V. Nausėdo mirties jo asmeninę knygų kolekciją (1621 egz.) iš šeimos įsigijo LMTA Klaipėdos fakulteto biblioteka (tuomet vadinosi Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų biblioteka). Kolekciją pavyko įsigyti pritarus bei skyrus lėšų tuomečiam Klaipėdos fakultetų prorektoriui Vytautui Jakelaičiui. Ją sudaro įvairių sričių mokslo ir mokomoji literatūra, periodiniai leidiniai bei Vlado Nausėdo rankraščiai.

Visi kolekcijos leidiniai pažymėti Evaldo Vėgėlės 1984 m. specialiai sukurtu ekslibrisu, pagal bibliotekos užsakymą – skirtu V. Nausėdui.

(Nausėdo kolekcijai pažymėti Evaldo Vėgėlės sukurtas ekslibrisas)

Nausėdo knygų kolekcija atsispindi LMTA bibliotekos elektroniniame kataloge, šios kolekcijos bibliografiniai įrašai pažymėti specialiu šifru “V.Nausėdas”.

Išsamiau apie Vladą Nausėdą:

1.Navickas A. J. Vladas Nausėdas Klaipėdoje. Klaipėda, 2006, kovo 1, priedas “Gintaro lašai”: https://durys.diena.lt/vladas-nausedas-klaipedoje-2/7057

2.Pedagogo ir vertėjo V. Nausėdo atminimą įamžino lauko akmenyje. Šilutės žinios, 2011, liepos 28:        https://www.silutesetazinios.lt/13555/pedagogo-ir-vertejo-v-nausedo-atminima-iamzino-lauko-akmenyje/

3.Vladas Nausėdas: https://www.mle.lt/straipsniai/vladas-nausedas

 
Parengė Nijolė Juraškaitė-Stelmokienė