Įvairių sričių mokslo ir mokomoji literatūra bei periodiniai leidiniai (1621 egz.), įsigyta 1984 metais.

(Vladas Nausėdas (Bernardo Aleknavičiaus nuotrauka))

Vladas Nausėdas (1911-1983) – pedagogas, vertėjas, žurnalistas, rašytojas, kultūros istorikas, kraštotyrininkas, redaktorius.

Gimė 1911 m. liepos 2 d. Žakainių kaime, Žemaičių Naumiesčio valsčiuje, Tauragės apskrityje (dabar Šilutės raj., Gardamo seniūnija). Mokėsi Žakainių kaimo mokykloje pas mokytoją Rapolą Navakauską. Savarankiškai išmoko lotynų, prancūzų kalbas. Pradinę mokyklą baigė jau būdamas 16 metų.

Trumpai mokėsi Žemaičių Naumiesčio progimnazijoje bei 1929 m. šeštąją klasę baigė Švėkšnos “Saulės” gimnazijoje. 1931 m. baigė Tauragės mokytojų seminariją ir atlikęs karinę prievolę kariūnu – aspirantu, 1932 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. 1940 m. baigė Vilniaus universitetą. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, pedagogiką ir germanų filologiją.

Dar besimokydamas pradinėje mokykloje, o vėliau gimnazijoje bei mokytojų seminarijoje, V. Nausėdas redagavo šapirografuotus moksleivių laikraštėlius. Pasirašinėjo Liūdnojo Svajotojo slapyvardžiu.

Negaudamas jokios paramos, studijas universitete jis buvo priverstas derinti su darbu. V. Nausėdas dirbo Švietimo ministerijoje raštininku, vėliau žurnalo „Akademikas“ redakcijoje, 1937-1939 m. buvo šio žurnalo redaktoriumi; redagavo žurnalą „Jaunoji Lietuva“, laikraštį „Darbas“. Literatūros ir meno klausimais pradėjo rašyti straipsnius, kuriuos išspausdino 1936–1939 metais.

Iš svarbesniųjų minėtinas jo publikacijų ciklas “Kūrybos atošvaistės”. 1938–1941 m. V. Nausėdas dirbo Lietuvos Valstybės Radiofone redaktoriumi. 1940-41 m., bolševikams atleidus iš Radiofono, jis mokytojavo Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, mokė lietuvių ir vokiečių kalbų.

1941 m. birželio 14 d. V. Nausėdas buvo suimtas, išsiūstas į Sverdlovsko srities lagerius, o jo  žmona su 1938 m. gimusia dukrele Nijole buvo ištremta į Altajaus kraštą.

1947 m. grįžęs iš Sibiro, V. Nausėdas pradėjo dirbti Šilutės apskrities Liaudies švietimo skyriaus Pedagoginio kabineto vedėju, Šilutės vidurinėje mokykloje mokė lietuvių kalbos ir literatūros. 1950 m. rudenį V. Nausėdas su šeima persikėlė gyventi į Klaipėdą, 1950–1952 m. dirbo Klaipėdos srities ir miesto Liaudies švietimo skyrių Pedagoginio kabineto vedėju, rūpinosi srities pedagogų metodiniu švietimu, organizavo seminarus, kursus, lankėsi srities rajonuose, mokytojavo Klaipėdos pirmojoje vidurinėje (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija).

1962–1972 m. V. Nausėdas buvo Klaipėdos X-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas. 1967 m. jis buvo išrinktas Klaipėdos kraštotyros draugijos pirmininku.

(Ėvė Simonaitytė ir Vladas Nausėdas Priekulėje (Bernardo Aleknavičiaus nuotrauka))

Nausėdas parašė kraštui ir Lietuvos istorijai reikšmingų darbų. Tarp švietimo darbuotojų nemažo populiarumo sulaukė 1959 m. išleista jo metodinė brošiūra “Mokinių raštingumo kėlimo būdai”. Jis parašė ir išleido studiją “Lietuviškos mokyklos Prūsijoje XVI – XVIII a.”; parašė ir paskelbė spaudoje 200 straipsnių apie Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto kultūros ir švietimo istoriją. Yra surengęs ne vieną mokslinę konferenciją Klaipėdos krašto istorijos tyrinėjimo klausimais, skatino įsitraukti į šį darbą jaunus mokslininkus. Pro jo akis  nepraeidavo nepastebėtas nė vienas Klaipėdos  kultūrinio gyvenimo įvykis, šio gyvenimo problemos jį jaudino, apie jas rašė.

Amžininkai mena V. Nausėdo bute (buv. M. Melnikaitės 68-16, dabar S. Šimkaus g.) organizuotus savotiškus kultūrinius pavakarius, kuriuose būdavo diskutuojama apie uostamiesčio kultūrą. Jis buvo vienas iš Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijos organizavimo entuziastų, aktyvus literatūrinių renginių dalyvis.

Laisvas nuo pamokų mokykloje valandas bei poilsio dienas V. Nausėdas skyrė kūrybai, kraštotyrai ir kultūros istorijai. Rašė eilėraščius, atsiminimus, literatūros kritikos straipsnius ir recenzijas. Mėgo vokiečių klasikinę poeziją.

Nausėdas apie 1955 m. ėmėsi versti vokiečių klasikų J. W. Getės, F. Šilerio, H. Heinės ir kitų poetų eilėraščius, juos spausdino miesto laikraščio “Tarybinė Klaipėda” literatūriniame priede “Gintaro lašai”. Kai kurie tų vertimų buvo išspausdinti šių poetų rinktinėse, publikuoti respublikinėje spaudoje, žurnale “Pergalė”.

1980 m. buvo išleistas vienas reikšmingiausių V. Nausėdo darbų – iš viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos išverstas viduramžių herojinis epas „Nybelungų giesmė“. Sudėtingą vertimą redaguoti jam talkino rašytojas Eugenijus Matuzevičius. Po V. Nausėdo mirties praėjus 19 metų, 2002 m. publikuotas jo išverstas herojinis epas „Gudruna“. V. Nausėdas taip pat vertė XII–XIII a. Islandijos ir Norvegijos sakmes, pavadintas „Eda“.

 

(Nausėdo eilėraščių rinkinio viršelis)

Nausėdo eilėraščių rinkinys „Saulėlydžio žaros“ buvo publikuotas 1991 m., praėjus beveik dešimčiai metų po poeto mirties. Tai ryškiausia jo originaliosios meninės kūrybos dalis, kurią pats poetas buvo atrinkęs spaudai. Pagal bibliotekoje saugomus rankraščius ją sudarė ir parengė literatūrologas Aleksandras Žalys. Už šį poezijos rinkinį 1992 m. Vladui Nausėdui (po mirties) paskirta Ievos Simonaitytės vardo literatūrinė premija.

Nausėdas mirė 1983 m. birželio 6 d. Klaipėdoje, palaidotas Lėbartų kapinėse.

2011 m. liepos 23 d., minint 100-ąsias gimimo metines, V. Nausėdo gimtinėje Žakainiuose, Gardamo seniūnijoje, atidengtas paminklinis akmuo.

Po V. Nausėdo mirties jo asmeninę knygų kolekciją (1621 egz.) iš šeimos įsigijo LMTA Klaipėdos fakulteto biblioteka (tuomet vadinosi Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų biblioteka). Kolekciją pavyko įsigyti pritarus bei skyrus lėšų tuomečiam Klaipėdos fakultetų prorektoriui Vytautui Jakelaičiui. Ją sudaro įvairių sričių mokslo ir mokomoji literatūra, periodiniai leidiniai bei Vlado Nausėdo rankraščiai.

Visi kolekcijos leidiniai pažymėti Evaldo Vėgėlės 1984 m. specialiai sukurtu ekslibrisu, pagal bibliotekos užsakymą – skirtu V. Nausėdui.

 

(Nausėdo kolekcijai pažymėti Evaldo Vėgėlės sukurtas ekslibrisas)

Nausėdo knygų kolekcija atsispindi LMTA bibliotekos elektroniniame kataloge, šios kolekcijos bibliografiniai įrašai pažymėti specialiu šifru “V.Nausėdas”.

Išsamiau apie Vladą Nausėdą:

1.Navickas A. J. Vladas Nausėdas Klaipėdoje. Klaipėda, 2006, kovo 1, priedas “Gintaro lašai”: https://durys.diena.lt/vladas-nausedas-klaipedoje-2/7057

2.Pedagogo ir vertėjo V. Nausėdo atminimą įamžino lauko akmenyje. Šilutės žinios, 2011, liepos 28:        https://www.silutesetazinios.lt/13555/pedagogo-ir-vertejo-v-nausedo-atminima-iamzino-lauko-akmenyje/

3.Vladas Nausėdas: https://www.mle.lt/straipsniai/vladas-nausedas

 

Įvairių sričių publikuotos bei rankraštinės knygos, natos, koncertų programėlės bei kita literatūra, daugiausia muzikos tematika, padovanota 2009 metais.

(Fagotininkas Vytautas Strolia)

Vytautas Strolia – lietuvių fagotininkas, dirigentas, kolekcininkas, kompozitoriaus Juozo Strolios vyriausias sūnus, gimė 1928 metų kovo 2 d. Mažeikiuose. Muzikų Fausto Strolios (g. 1931) ir Herkulio Strolios (g. 1937) vyriausiasis brolis.

Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Vokietiją. 1947 m. baigė lietuvių gimnaziją. Muzikos pradėjo mokytis 1939 m. Šiaulių muzikos mokykloje. Toliau muzikos mokslus studijavo Vokietijoje, JAV.  

Nuo 1949 metų gyveno JAV, Bostone. Grojo fagotu, būrė pučiamųjų instrumentų ansamblius, aranžavo jiems lietuvių kompozitorių kūrinius, taip pat dirbo chormeisteriu, vadovavo vyrų chorui. Surinko daug informacijos apie pasaulio lietuvių chorus ir chorvedžius. Mokytojavo lituanistinėse mokyklose, bendradarbiavo Niujorko lietuvių radijo valandėlėse bei buvo aktyvus įvairiose kitose veiklose. Sukaupė vieną didžiausių lietuvių išeivijoje lietuviškų plokštelių kolekciją (kuri dabar saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje) bei sudarė „Lietuviškos diskografijos vardyną“.

 

(V. Strolia su prof. D. Petrauskaite)

2004 m. Vytautas Strolia savo surinktos kolekcijos dovanojimo Klaipėdos universiteto bibliotekai aktą.

2007 m. kovo 29 d. Vytautas Strolia mirė.

2009 m. Klaipėdos universiteto biblioteka kartu su Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikologijos institutu įgyvendino projektą “Vytauto Strolios biblioteka: sugrįžimas į Mažąją Lietuvą”. Projektas buvo skirtas lietuviško kultūrinio paveldo išsaugojimui ir jo integravimui  į Lietuvos mokslą bei studijas.

Šio projekto iniciatorė LMTA profesorė Danutė Petrauskaitė (tuometė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikologijos instituto direktorė) dar 1991 m. susipažino su JAV gyvenusiu Vytautu Strolia ir jo surinkta muzikine kolekcija, kurią sudarė: knygos, natos, žurnalai, laikraščiai, dokumentai, laiškai, nuotraukos, senieji garso voleliai, plokštelės, kompaktiniai diskai, koncertų programėlės.

Daugeliu aspektų ši kolekcija atspindi lietuvių muzikinę veiklą visame pasaulyje, ypač Amerikoje, ir yra vienas didžiausių tokio tipo rinkinių.

Dėl kolekcijos pargabenimo į Klaipėdą toliau buvo tariamasi su V. Strolios našle p. Irma Strolia. 2009 m. prof. D. Petrauskaitė kreipėsi pagalbos į Mažosios Lietuvos fondą (JAV) ir Pasaulio lietuvių bendruomenę dėl finansinės paramos kolekcijos pargabenimui į Lietuvą.

Šių fondų gautomis lėšomis (3000 USD) prof. D. Petrauskaitė nuvyko į V. Strolios namus, parengė kolekciją pargabenimui.

(Ponia Irma Strolia su prof. D. Petrauskaite prie sukrautos pervežimui į Lietuvą kolekcijos (2009 m. liepos mėn.))

2009 m. rugpjūčio mėn. kolekcija (iš viso 70 dėžių) jau buvo patalpinta Klaipėdos universiteto bibliotekoje. Vytauto Strolios dovanota kolekcija buvo tvarkoma, kataloguojama.

2018 m. liepos 1d. Klaipėdos Menų fakultetą prijungus prie LMTA, 2021 metais Klaipėdos universitetas V. Strolios kolekciją (iš viso 3144 egz., tame tarpe 1797 egz. natų) perdavė saugoti LMTA Klaipėdos fakulteto bibliotekai.

Strolios kolekcija atsispindi LMTA bibliotekos elektroniniame kataloge, šios kolekcijos bibliografiniai įrašai pažymėti specialiu šifru “V.Strolia”.

 

(Strolių šeima: Juozas, Vytautas, Faustas ir Herkulis (iš KU bibliotekos archyvų))

Išsamiau apie Vytauto Strolios kolekcijos pargabenimą:

1. Petrauskaitė D. Klaipėdos universitetui – unikali muzikinė kolekcija. Mokslo Lietuva. 2009, rugsėjo 17, puslapis 14: http://mokslolietuva.lt/numeriu-archyvas/2009/Mokslo_Lietuva_2009_16.pdf

 

LMTA Klaipėdos fakulteto bibliotekoje saugoma asmeninė Jeronimo Kačinsko kolekcija – lietuvių kompozitoriaus, dirigento, gyvenusio JAV nuo 1949 m. Jeronimo Kačinsko knygų bei natų kolekcija 2021 m. buvo perduota iš Klaipėdos universiteto bibliotekos kartu su V. Strolios kolekcija.

Šios kolekcijos bibliografiniai įrašai LMTA elektroniniame kataloge pažymėti šifru “J.Kačinskas”.